Lygiai prieš penkerius metus, spalio 14-ąją, Romoje vykstant jaunimo sinodui, Paulius VI, visuotinės Bažnyčios ganytojas nuo 1963 iki 1978 metų, paskelbtas Bažnyčios šventuoju.
Po penkerių metų nuo kanonizavimo ir 45-erių nuo mirties, šv. Paulius VI – Giovanni Battista Montinis – ypač menamas gimtojoje Milano arkivyskupijoje, kurios arkivyskupu jis buvo, kai 1963 m., po popiežiaus šv. Jono XXIII mirties, buvo išrinktas apaštalo Petro įpėdiniu Romos soste.
Milanas padėjo ark. G. B. Montiniui suprasti, kas yra gyva Bažnyčia, ją pamilti ir pasirengti popiežystei, sako dabartinis Milano ganytojas M. Delpini. Atvykęs iš Romos po ilgametės tarnavimo patirties bažnytinių institucijų viršūnėse, G. B. Montinis Milane pradėjo lankyti gyventojus jų parapijose ir darbo vietose ir, anot kardinolo J. Willebrandso, G. B. Montiniui artimo hierarcho, būdamas Milane jis suprato anksčiau ir geriau už kitus vyskupus, kad Italijoje daugiau nebėra organiškos katalikiškos visuomenės.
Milane, anot istoriko G. Parmos, kardinolas G. B. Montinis nustatė Bažnyčios ėjimo koordinates – Bažnyčios reformą ir dialogą su modernybe kaip evangelizavimo kelią, kurias vėliau vystė jau būdamas popiežiumi.
G. B. Montini vyskupystės kertiniai punktai buvo: liturgijos paveldo iškėlimas (Milane laikomasi ambrazietiškojo apeigyno), homiletika, nuoširdi, aiški ir tiksli katechezė, dėmesys darbo pasauliui, parapijos centriškumui ir fizinio Bažnyčios buvimo, ypač netvarkingai besivystančios metropolijos periferijose, skatinimas.
G. B. Montinio iniciatyva Milano, didžiausios Italijoje arkivyskupijos, teritorijoje pastatyta per 120 bažnyčių. Jo pastoracinės veiklos Milane (nuo 1954 m. iki išrinkimo popiežiumi) kulminacija buvo 1957 m. pradėta Didžioji misija, akcentavusi ne doktrinos ar moralės temas, o Dievo tėvystę.
Konklava išrinko G. B. Montini, kad pratęstų ir užbaigtų Vatikano II Susirinkimą. Paulius VI per penkiolika popiežystės metų paliudijo nenumaldomą meilę Bažnyčiai, – popiežiaus pal. A. Luciani – Jono Pauliaus I – žodžiais, jis parodė, kaip reikia mylėti Bažnyčią. Pauliaus VI pasiaukojimo dėl Bažnyčios pėdsakai užtinkami ne viename pamatinės reikšmės dokumente, misijoje, kurią vykdė per tarptautines keliones po visą pasaulį, taip pat testamente. Jame šv. Paulius VI prašė ryžtingai ir ištikimai vykdyti Susirinkimo spendimus, kantriai ir nuoširdžiai tęsti krikščionių vienybės darbus nenukrypstant nuo katalikiškos doktrinos, o kas liečia pasaulį – siūlė nemanyti, kad yra naudinga persiimti jo mintimis, tačiau ragino jį stebėti, mylėti ir jam tarnauti.
Kartu su popiežiumi Pauliumi VI, iš Brešios (Lombardijos regionas) kilusio Giovanni Battista Montinio (1897-1978), per kanonizavimo apeigas 2018 m. spalio 14 d. šventaisiais paskelbti dar šeši palaimintieji, vyrai ir moterys, dvasininkai ir kankiniai. Tarp naujų šventųjų, kuriuos popiežius Pranciškus paskelbė su Pauliumi VI, buvo devyniolikos metų jaunuolis Nuncijus Sulpricijus (1817-1836). Šį jaunuolį, palikusį aukojimosi artimui, nepaisant sunkios ligos, pavyzdį, palaimintuoju paskelbė popiežius Paulius VI 1963 m., pirmaisiais savo popiežystės metais.
(SAK / Vatican News) nuotr.
